pipsas

pìpsas sm. (2) 1. CII217, R299, FrII147, I, Kos32 tokia vištų liga, pieputys: Vištai yra pipsas, kad ana pėpčio[ja] Skdv. Pipsas yra vištų liga Kel1881,93. 2. LKKII181 liga, nesveikata: Mažu išeis jam tas pìpsas Gs. O verpėja per naktis gavo pìpsą į akis (d.) Vlkv. 3. spuogas, pimpis: Visas veidas pipsais apaugo Tv. 4. scom. kas nuolat dejuoja, aimanuoja: Ot pipsas! Ir koją biškelį prasitrynęs vaitoja Varn.

◊ pìpsą gáuti Slv, Šk patrūkti: Na tik, kelk kelk tokį rąstą – kai gausi pipsą, tai žinosi! Žvr. Tas bernas bedirbdamas pìpsą gaũs Br. Ko neši tiek daug, da pìpsą gáusi Jrb.